TAUTODAILININKUI, MOKYTOJUI, VISUOMENININKUI SIMANUI KUDIRKAI ATMINTI

Share this post


TAUTODAILININKUI, MOKYTOJUI, VISUOMENININKUI SIMANUI KUDIRKAI ATMINTI

Žymus zanavykų krašto tautodailininkas Simanas Kudirka gimė 1927 m. kovo 3 d. Žaltynų kaime, Šakių rajone Jono Kudirkos ir Agotos Marijos Kuncaitytės šeimoje. Buvo jauniausias iš aštuonių vaikų.

1934 metais S. Kudirka pradėjo lankyti pradžios mokyklą, kur jis mokėsi: istorijos, matematikos, geografijos, lietuvių kalbos ir kitų dalykų. Buvo pažangus mokinys, baigė 1938 m. keturis skyrius pradžios mokykloje tik penketukais. 1939-1940 m., atsidarius 5-6 skyriui Valakbūdyje, tęsė mokslus. Čia sėkmingai Simanas užbaigė šeštą skyrių. Po užbaigimo atėjo karo frontas ir Simanas nebegalėjo tęsti mokslų. Tik po kurio laiko brolis Justinas nutaręs leisti toliau mokytis į Kybartų gimnaziją, kur gan sėkmingai baigė antrąją gimnazijos klasę. Būdamas trečioje gimnazijos klasėje S. Kudirka per atostogas ruošėsi eksternu Šakių gimnazijoje peršokti vieną klasę. Egzaminą išlaikė ir Simanas buvo perkeltas į ketvirtą gimnazijos klasę. Priklausė literatų būreliui.

,,1944 metų vasarą frontas artėjo prie Šakių. Vokiečių komendantas, grasindamas mirties bausme, ragino žmones daryti gynybinius įtvirtinimus. Iš kai kurių šeimų išėjo paskutinis žmogus.‘‘[1] S. Kudirka buvo ne išimtis jis kartu su savo pussesere išvyko prieštankinių griovių kasti, bet nusišypsojus laimei jam pavyko pasprukti ir grįžti namo, kur jo laukė paruoštos slėptuvės, užkasinėjami daiktai. Neilgai trukus Simaną su šeima išvarė iš namų. ,,Čia ir prasideda klajonės, benamio dalia, fronto pavojai ir tėvynės praradimas.‘‘[2] Keliaudamas S. Kudirka turėjo kitus aprūpinti maistu, todėl buvo pasiryžęs elgetauti turėdamas tik maišą ir krepšį. ,,Gaudavo šieno arkliams, o kartais ir puskepalį duonos. Jos gauti nebūdavo lengva, mat vokiečiai labai taupūs, o karo metu ypač sunkiai vertėsi, maisto produktai buvo labai normuoti.‘‘[3] Simanas mini savo autobiografijoje, kad šeima keliavo vežimu, kuriuo važiavo tėvai, brolis Jonas, seserys Marytė ir Salomėja bei Mamytė (senelė, kuriai tuo metu buvo per 90 metų). Jis su broliu ir seserimi paimami įtvirtinimų statybai, nes buvo darbingo amžiaus, todėl jiems tenka atsisveikinti su likusiais šeimos nariais. Simanas pabėga, bet neilgai pasidžiaugia laisve, jis suimamas ir patenka į SD kalėjimą. S. Kudirka buvo apsukrus, todėl jį likimas nuvedė į Štargardo lagerį, kur jį 1945 m. paskyrė pas vietos ūkininką dirbti, bet ir ten neužsibuvo ilgai, artėjo karo frontas.

Simanas pateko į Raudonąją armiją, dirbo įvairius darbus. Ten tarnavo neilgai, buvo nubaustas karinio tribunolo už cukraus vagystę. S. Kudirka apybraižoje “Mano odisėja” pamini, kad  karinis tribunolas ,,išklausinėjo, kodėl taip padariau. Paaiškinau, kad trūko maisto.‘‘[4] Jam buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė pataisos darbų kolonijoje. Lageryje Simanas parodė savo apsukrumą, bandė pasigaminti sulankstomą peilį, bet, deja, buvo sučiuptas ir patalpintas į karcerį ir įrašytas į ,,juoduosius sąrašus‘‘.

Po kurio laiko S. Kudirkai teko dirbti prie medinių namų statybos, kur atsiskleidė jo sugebėjimai dirbti su medžiu. Simanas savo autobiografinėje apybraižoje mini, kad ,, brigadininkas matęs, kad aš pusėtinai nagingas, užsakė padaryti Judinui karstą. Man tai buvo lyg diplominis darbas. Nemačiau, kaip karstas daromas, tačiau įsivaizduoju. Pjoviau, obliavau, kaliau. Išėjo.‘‘[5] Šis sumeistrautas karstas buvo pirmasis jo, kaip medžio drožėjo, darbas. 1947 metais kovo mėnesį ,,Stalinas paskelbė amnestiją. Dovanoja bausmę, bet likusį laiką – tremtis.‘‘[6] Simanas tremtyje ilgai neišbuvo, dėl sveikatos būklės ir felčerės pagalbos jis buvo anksčiau laiko išsiųstas atgal į Lietuvą. Tų pačių metų liepos mėnesį S. Kudirka pasiekė namus.

1948 metais gavo pasiūlymą dirbti mokytoju Kudirkos Naumiesčio mokykloje. 1949 m. Simanas įstojo į Kauno pedagoginę mokyklą, ją 1953 metai baigė su pagyrimu. Po mokslų S. Kudirka vedė, susilaukė dviejų atžalų. Simanas su žmona Ona Šilgaliuose įkūrė pradinę mokyklą. Laikui bėgant, Simanas įsitraukė į aktyvią visuomeninę veiklą. Tapo Šakių rajono sceninių renginių dalyviu, aktoriumi, režisieriumi. Vėliau ėmėsi didžiausių savo darbų iš medžio: drožė rankšluostines, dėžutes, juostines, verpstes, lėkštes, kryžius, stogastulpius bei koplytstulpius. Jo darbų parodas buvo galima išvysti Panoviuose, Sintautuose, Kudirkos Naumiestyje, Šakiuose, Lukšiuose. Simano kūriniai pasižymi kruopštumu, kiekviena detalė apgalvota. Darbai buvo puošiami rūtų šakelėmis, ąžuolo vainikais, sudėtingais geometriniais ornamentais, ažūrinėmis detalėmis, tautine simbolika ir ornamentika, koplytstulpius puošė iki 3 koplytėlių viršūnėmis su rūpintojėliu.

Už didelį indėlį tautodailėje S. Kudirkai buvo įteikti ,,Aitvaro“ bei ,,Varpo“ apdovanojimai. Jo dirbinių galima rasti ir Amerikoje, Australijoje bei Anglijoje. Nemaža dalis tautodailininko darbų saugoma ir Zanavykų muziejuje.

Simanas Kudirka su šiuo pasauliu atsisveikino 2013 m. birželio 11 d. Palaidotas Kudirkos Naumiesčio kapinėse.

Sandra Pavalkė, Zanavykų muziejaus muziejininkė


[1] Simanas Kudirka ,,Mano odisėja‘‘ (Šiauliai 2012) ,34 psl.

[2] Ibid.

[3] Ibid.

[4] Ibid. 59 psl.

[5] Simanas Kudirka ,,Mano odisėja‘‘ (Šiauliai 2012) ,65 psl.

[6] Ibid. 69 psl.

Skip to content