Pranas Runas-Gintaras, Algirdas, Daugirdas (1916 – 1951) Tauro apygardos adjutantas ir iki mirties atsidavęs patriotas

Share this post


Pranas Runas-Gintaras, Algirdas, Daugirdas (1916 – 1951) Tauro apygardos adjutantas ir iki mirties atsidavęs patriotas

Pranas Runas. Iš Zanavykų muziejaus fondų.

Pranas Runas-Gintaras, Algirdas, Daugirdas vienas iš garsiausių zanavykų krašto partizanų ir kovotojų prieš Sovietinę okupaciją.  Pranas Runas gimė 1916 m. rugsėjo 17 d. Šakių aps., Plokščių vls., Bundzų k., ūkininkų Prano Runo ir Viktorijos Girdauskaitės-Runienės šeimoje, buvo vienas iš penkių vaikų. Pagal specialybę agronomas.[1] 1939 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje.

1945 m., neatlaikius Sovietinės okupacijos spaudimo ir esamos politinės situacijos šalyje, Pranas Runas ir jo brolis Vytautas Runas – Rimgaudas su tėvo palaiminimu išėjo į mišką partizanauti. Tais pačiais 1945 m. sesuo Birutė tapo partizanų ryšininke. Neilgai trukus pas Runus gimtojoje sodyboje pradėjo lankytis NKVD ir stribai.[2] Jie reikalaudavo pasakyti ir parodyti, kur partizanų slėptuvės, grąsindavo susidorojimu. Iš pradžių P. Runo tėvas buvo suimtas, o 1945 m. rugpjūčio 26 d. su žmona ir dukra Irena ištremti į Šiaurės Uralą, Molotovo sritį (dabar Permės). Dukra Birutė 1946 m. buvo išduota, suimta, kalėjo Kauno, Vilniaus Lukiškių kalėjimuose, Archangelsko srities lageriuose. Vyriausioji dukra Marytė dar 1942 metais mirė nuo džiovos.

Ryškiausi P. Runo gyvenimo įvykiai:

  • 1947 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 21 – P. Runas paskirtas mokomosios kuopos lektoriumi.
  • 1948 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 36 P. Runas paskirtas Birutės rinktinės vadu.
  • 1948 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 53 – P. Runas perkeltas į Tauro apygardos štabo adjutanto pareigas.
  • 1949 m. sausio 10 d. – Tauro apygardos politinės dalies prokuroru, kartu einant ir tiesiogines adjutanto pareigas.
  • 1949 m. rugsėjo 28 d., žuvus Tauro apygardos vadui Aleksandrui Grybinui-Faustui, P. Runas iki 1949 m. lapkričio 1 d. laikinai ėjo Tauro apygardos vado pareigas.
  • 1951 m. birželio 16 d. 16 val. MGB agentas „Puidokienė“ pranešė jog P. Runas pas ūlininką V. Benį, V. Benio sodybą apsupo MGB Šakių r. skyriaus karinė-čekistinė grupė. P. Runas bandė atsitraukti, bet buvo pašautas. Nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė. Palaikų užkasimo vieta nežinoma.
Pranas Runas-Daugirdas, Tauro apygardos adjutantas. Iš Zanavykų muziejaus fondų.

Pranas Runas daugelyje šaltinių minimas kaip atlašus, plačia krūtine,  išvaizdus su  smetoninės armijos karininko uniforma. Sesuo Irena Runaitė-Belickienė jį apibūdina kaip nepaprastai gerą, kilnų bei besąlygišką patriotą.[3]  Žmonės apie jį pasakojo visokius būtus ir nebūtus dalykus, kad jo kulkos neima, kad jis stribus ir saugumiečius lengvai pergudrauja, kad jo visur „pilna“.

Pranas Runas iš pradžių turėjo Šarūno slapyvardį, paskui – Gintaro. Bet jos neprigijo. Visi jį vadino Runu.  Daugelis pasakoja apie tokį Prano nuotykį. Pranas turėjo eiklų širmą žirgą. „Partizanaudamas dažnai juo jodinėdavo. Kartą joja Tarpgirio mišku ir netikėtai sutinka Šakių apskrities saugumo viršininką. Jis važiavo Runo ieškoti. Broliui nebebuvo kur dingti. Jis gražiai nusilenkė, nukėlė kepurę ir pasakė: „Zdravstvujte!” Tas atsakė: „Zdravstvujte!” Pranas nujojo tolyn, užsuko pas kaimyną Butkų, o saugumietis nuvažiavo į Plokščius. Pranas sako Butkui: „Renkis, kaimyne, ir važiuok į Plokščius. Ten turėtų būti apskrities saugumo viršininkas. Pasakyk, kad pas tave buvo Runas. Įskųsk mane”. „Ką tu, Pranai, kalbi, kaip aš tave galiu išduoti?” „Nupasakok viršininkui, ant kokio aš žirgo jojau, kaip apsirengęs.”

Butkus taip ir padarė: „Pas mane Runas buvo”.

„Kada?”                                  

„Visai neseniai”,— kalbėjo Butkus.

„O kaip jis atrodė?” — paklausė saugumo viršininkas.

„Ant širmo žirgo, gražiai apsirengęs”,— ir nupiešė jam Runo paveikslą. Nusispjovė garsiai saugumietis, nusikeikė šlykščiai: „Taigi aš jį sutikau Tarpgiryje. Toks gražus vyras, lyg iš pasakos jaunikaitis! O aš jį vaizdavausi barzdotą, į plėšiką panašų….“[4]

Dar būnant partizanu, už savo nuopelnus P. Runas buvo apdovanotas padėkomis iš Tauro apygardos partizanų vadų bei  Jam suteiktas majoro laipsnis. 1998 m. balandžio 28 d. Pranui Runui  pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. gegužės 13 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis. Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. gegužės 15 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties).[5]

Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. gegužės 15 d. dekretu P. Runas apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties). Iš Zanavykų muziejaus fondų.

Meškeliūnų kaimas – vieta, kur Nykos pakrantėje žuvo Lietuvos partizanų Tauro apygardos vado pavaduotojas Pranas Runas – Daugirdas (1916-1951), jo žūties vietoje pastatytas naujas kryžius.[6]

Tekstą parengė vyr. fondų saugotoja Ineta Kavaliauskaitė

Literatūra:

  1. Antanas Paulavičius, „Kraujo upeliai tekėjo“, (Kaunas, 1990)
  2. Irena Runaitė-Belickienė „Likimo keliai“ (Kaunas, 2010)
  3. Lidija Veličkaitė,  Laisvės gynėjų pagerbimas Šakių krašte laisvės aidas,  „Laisvės Aidas“ (07.15)
  4. Pranas Runas-Gintaras, Algirdas, Daugirdas, genocid.lt
  5. Raimundas Kaminskas, Lietuvos laisvės kovotojo Prano Runo-Daugirdo 70-ųjų žūties metinių paminėjimas, „Regionų Naujienos“ (2021. 06. 15)

[1] Irena Runaitė-Belickienė „Likimo keliai“ (Kaunas, 2010)

[2] Antanas Paulavičius, „Kraujo upeliai tekėjo“, (Kaunas, 1990)

[3] Antanas Paulavičius, „Kraujo upeliai tekėjo“, (Kaunas, 1990)

[4] Antanas Paulavičius, „Kraujo upeliai tekėjo“, (Kaunas, 1990)

[5] Pranas Runas-Gintaras, Algirdas, Daugirdas, genocid.lt

[6] Lidija Veličkaitė,  Laisvės gynėjų pagerbimas Šakių krašte laisvės aidas  „Laisvės aidas“ (07.15)

Skip to content ?>