Apie sinagogą Šakiuose

Share this post


Apie sinagogą Šakiuose

Vida Endriukaitytė

Apie sinagogą Šakiuose

Tarpukario Šakiai – medinis, neišvaizdus, gerai palijus – nepravažiuojamas miestas. Provincijos miesto gyventojai – lietuviai žydai ir lenkai. Šakiai (Shaki -jid.) tipiškas štetlas, kur miesto centre esanti turgaus aikštė apstatyta žydų prekeivių parduotuvėlėmis, arbatinėmis ir traktieriais. Miesto aikštę rėminančioje Kęstučio gatvėje stovėjo Šakių sinagoga. Tikėtina, kad gausi žydų bendruomenė Šakiuose turėjo ne vieną sinagogą, bet tik apie šią turime archyvinių žinių.

Berezovskių šeima. 1914 m. Šakiai. Iš kairės sėdi senelė Feige Rachel Bekeriene. Stovi jos dukra Chiesa Bekeryte-Berezovskiene. Dešinėje sėdi Davidas Berezovskis, Šakių sinagogos kantorius. Viduryje stovi jų vaikai – Esther ir Yaakov. Nuotrauka iš David A. Frenkel asmeninio archyvo.

Sinagogos pastatas istoriniuose šaliniuose imtas minėti 1815 m.,[1] tačiau iki šiol nepavyko aptikti jos vaizdų, nors 1854 – 1860 m. Šakiuose gyveno ir dirbo rabinas Samuel Mohilever – religinio sionizmo filosofijos pradininkas, aktyvus lyderis, stengęsis kurti ryšius tarp modernios ir konservatyvios žydų bendruomenės narių.

Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinome iš skundo. Tiksliau prašymo. Lietuvos centriniame valstybės archyve išlikęs 1920 m. Šakių žydų bendruomenės tarybos prašymas Vidaus reikalų ministerijai ir prie prašymo pridėtoje vizualizacijoje detaliai pavaizduotos sinagogos pastato architektūrinės detalės ir nurodyta tiksli pastato vieta Kęstučio gatvėje.

Į ministeriją buvo kreipiamasi dėl piliečio Simono Zilbermano sklype, kuris ribojosi su Šakių sinagoga, vykdomų statybų: „[…] Kadangi tas pastatytas nam[as] užstoja šviesą į sinagogą tai žydų bendruomenė kreipiasi prie pirmininko apskričio [į] komitetą, prašydama užginti piliečiui Simanui Zilbermanui statyti šioje vietoje namą, bet pirmininkas mum šį prašymą paliko be pasekmių ir Zilbermanas pastatė namą.

Visgi komitetas užginė Zilbermanui statyti kitą aukštą, [nes] tas namas pastatytas arčiau kaip du sieksnių nuo sinagogos, teip […] suvis šviesą užstoją, kad melstis prieina suvis pamatsy. Todėl žydų bendruomenė nuolankiai prašo Savivaldybių Departamentą, padaryti atatinkamus žygius [ir] apginti gerovę. Visų žydų gyventojų miesto Šakių, [kurie] priversti melstis patamsy ir pildyti religijos pamaldas tamsioje sinagogoje, [dėl] priežasties uždengimo šviesos [pastatyto] namo piliečio  Zilbermano ir priversti jį, Zilbermaną, […] pastatytą namą perkelti į kitą vietą […]. Rugpūčio 7 d. 1920 m. Kaunas.“

Dokumentas užantspauduotas Šakių žydų bendruomenės tarybos antspaudu. Prašymas pasirašytas Tarybos pirmininko D. Rabinovo ir tarybos sekretoriaus bei iždininko.

1920 m. Žydų bendruomenės prašymas Vidaus reikalų ministerijos savivaldybių departamentui dėl greta Šakių sinagogos statomo pastato.  Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.
1920 m. Žydų bendruomenės prašymas Vidaus reikalų ministerijos savivaldybių departamentui dėl greta Šakių sinagogos statomo pastato.  Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.
1920 m. Žydų bendruomenės prašymas Vidaus reikalų ministerijos savivaldybių departamentui dėl greta Šakių sinagogos statomo pastato.  Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.

Sinagoga – ypatingos reikšmės žydiškojo paveldo akcentas tarpukario Lietuvos miestų kraštovaizdyje. Šakiuose tai mūrinis pastatas, masyviu dvišlaičiu stogu. Ryškus akcentas – išskiriantis jį iš aplinkinių kvartalo statinių – puošnūs arkiniai langai, su tarpuose dekoruotomis rozetėmis. Mūrinis pastatas savaime kontrastingas medinių aplinkinių pastatų atžvilgiu.

Sinagogą matoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomoje XX a. 4 dešimtmečio Šakių miesto fotografijoje, kurioje matome aikštėje išrikiuotą šventinę Šaulių rikiuotę. O taip pat tarpukariu Šakiuose fotoatelje turėjusio Jono Povilaičio nuotraukoje, kurioje taip pat šventinė rikiuotė Kęstučio gatvėje.

Šventinė rikiuotė Šakių aikštėje. Antrame plane pastatas skliautiniais langais – Šakių sinagoga. Šakiai, Kęstučio g., XX a. 4 dešimt. Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas (Fa-13980-28).
Šakiai, Kęstučio gatvė. Iš dešinės trečias pastatas skliautiniais langais  – Šakių sinagoga. XX a. 3-4 dešimt.  Fotografas Jonas Povilaitis.

Šakių sinagoga, kaip ir visas miestas, sugriauta 1944 m. bombarduojant miestą. Holokausto metu, sunaikinus beveik visą Šakių žydų bendruomenę, sovietmečiu sinagogos niekas neatstatinėjo. Šiuo metu toje vietoje stovi gyvenamieji pastatai.

Kęstučio gatvės, ėjusios palei senąją turgaus aikštė, atkarpa. Mūrinis pastatas arkiniais langais – Šakių sinagoga. Šakiai, XX a. 5 deš. Nuotraukos autorystė ir priklausomybė nežinoma.

Straipsnis parengtas remiant Lietuvos kultūros tarybai.


[1] Miškinis A. Šakiai  1599-1999. Marijampolė. 1999 m.

Dėmesio!

Nuo lapkričio 7 d. Zanavykų muziejuje lankytojai neaptarnaujami iki atskiro LR Vyriausybės nutarimo.

Iškilus klausimams, kreipkitės tel. + 370 650 85 035,
el. p. muziejininkai@zanavykumuziejus.lt