“Aukso vainikas” – garbingiausias Lietuvos tautodailės apdovanojimas.
Šis Aukso vainikas priklausė šviesios atminties Šakių krašto tautodailininkei Elenai Ruzgienei (1921-2019).

Medžio skulptūra (Erelis).

Autorius: Rokas Stepulaitis.

Oželis – įtaisas ilgaauliams batams nusiauti.

Rastas Lukšiuose, Šakių r.

Pagamintas apie 1937 m.

Matmenys: aukštis 85 cm., pagrindo lentelės ilgis 78 cm, pagrindo plotis 14 cm.

Dibkos – medinis apavas su odiniais dirželiais.

1926 m. Striūpų k., Šakių r.

Skauspeniai (Perkunkulkė, Perkūno strėlė) – maginis akmuo, siejamas su griaustinio dievu Perkūnu. Tikima, kad rasti perkūnkulkę yra laimingas ženklas. Tautosakoje pasakojama, kad perkūnkulkė, nešiojama kaip amuletas, saugo nuo velnių, raganų, kitų piktųjų dvasių, į namą, kuriame yra perkūnkulkė netrenkiąs žaibas, ji naudojama gydant nuo įvairių ligų. Akmuo turėjo būti ne paprastas kietas, o gana minkštas – tikriausiai belemnitas, nes nuo jo nugrandyti milteliai naudojami skausmui malšinti, jis pats glaudžiamas prie ligotos vietos.

Pintinė.

1912 m., pagaminta Vinco Balsio iš Verčiškės k., Jankų sen., Šakių r.

Matmenys: aukštis – 22 cm., ilgis – 39 cm., plotis – 22,5 cm.

Bitininko skrybėlė. Šis galvos apdangalas naudojamas apsaugoti veidą nuo bičių.

Padaryta apie 1948 metus, Versnių k., Lekėčių sen. Šakių r. 

Prijuostė. Kaišytinė. Įvairių spalvų vilnoniais siūlais, rudame lininiame dugne, išausti tulpių-lelijų motyvai. Prijuostė susiūta iš dviejų dalių. Viršuje prisiūti gėlėtos medvilninės medžiagos raišteliai.

Prijuostė priklausė Marijonai Gustaitei-Jakienei, gimusiai 1929 m.

Matmenys: ilgis – 64,0 cm., plotis – 102,0 cm. 

Staltiesė. Nerta vąšeliu, geometriniais ir augaliniais ornamentais.

Pagaminta apie 1955 metus. Staltiesę nunėrė 1935 m. gimusi Albina Jakštienė, kuri gyveno Plynių k. Lukšių sen. Šakių r. Matmenys: 150,0 x 140,0 cm.

Indauja. Šis baldas priklausė Kunigundai Gabartaitei (g. 1900 m.) iš Ežeriūkų k., Šakių r., kuri 1923 metais ištekėjo ir atsivežė jį kaip kraitį į Endrikių k., Šakių r.

Pagaminta nežinomo meistro iš Sintautų (Šakių r.).

Matmenys: 207x53x104 cm.

Nuotrauka Elvyros Jakienės.

Lenta – slėptuvė, skirta spaudai slėpti.

XIX a. pab., Kiduliai, Šakių r.

Matmenys 22×67 cm

Ištrauka iš straipsnio apie mūsų kraštietį Justiną Zubricką.

Iš 1926 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus laikraščio vaikams “Žiburėlis”.

Knyga „Nakties matymai. Vaizdeliai iš artimos praeities“.

Parašė Adomas Jakštas, 32 p., Kaunas, 1906 m., S. Banaičio spaustuvė.

Matmenys 18,0 x 11,0 cm.

“Šiandien pasaulinio progreso ir išradimų gadynėje net nemokyčiausias žmogus supras, kad raštas ir mokėjimas rašyti yra toks brangus turtas, kurio negalima rankomis apčiuopti, nė žodžiais pasakyti, nė raštu parašyti” (piršlys).

Knyga „Meilės ir tarnybinių laiškų elgimosi ir prašymams rašyti vadovėlis Lietuvos jaunuomenei“.
Parašė Piršlys, 96 p., Šiauliai, 1929 m.
Matmenys 13,0 x 18,0 cm.

Paveikslas “Marijos dangun ėmimas”.

Autorius Valentinas Ruzgys.

Matmenys: 73,0 x 54,0 cm.

Paveikslas “Parko kampelis”.

Autorius Valentinas Ruzgys.

Matmenys: 53,5 x 70,2 cm.

Fotonuotrauka. Šakiečiai budėtojai prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato Vilniuje. 1991 m.

Matmenys: 17,9 x 11,5 cm.

Fotonuotrauka Vido Venslovaičio.

Fotonuotrauka. Šakiečiai prie Lietuvos Parlamento, su vėliava gydytojas Vaidotas Urbonas. 1991 m. sausio 12 d.

Matmenys 17,8 x 11,4 cm.

Fotonuotrauka Vido Venslovaičio.

Pakabinama koplytėlė. Viršuje kryžiaus, Švč. Mergelės Marijos bei nukryžiavimo scenos, gipsinė kompozicija. 

Koplytėlė. Įstiklinta, stačiakampio formos erdvė, kurioje, tarp dviejų volelių, įtvirtintas ritinėlis popieriaus su Kryžiaus kelio stočių paveikslėliais.

Koplytėlė rasta Šiurpiškių k., kapinaitėse (Kidulių apsk.).

1981 05 03