Vilija Visockienė gimė 1971 m. birželio 9 d. Šakių rajone, gyvena Dusetose. Menininkės kūrybinis arealas labai platus – fotografija, cianotipija, poezija, kalkografija ir kt., tačiau pristatysime vieną iš jos krypčių – popieriaus karpybą,  kaip unikaliausią  tautodailės žanrą. Vilija Visockienė 2016 m. išleido autorinę popieriaus ornamentikos knygą „Karpiniai“. Autorės popieriaus karpinių darbais iliustruota Dusetų literatų klubo „Atgaiva“ poezijos rinktinė „Gaivus vėjas“ 2016 m., Marijos Atkočiūnaitės – Varenbergienės poezijos knyga „Esu“ 2019 m., Joanos Stašienės poezijos knyga “Einant per žemę”, išleista 2020 metais.

 2007 m. Vilija Visockienė apdovanota respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ regioninio turo (Visagine) „Geriausio metų liaudies meistro“ nominacijos III-iosios vietos diplomu. 2016 m. menininkei suteiktas meno kūrėjos statusas.

Kviečiame pasižiūrėti Vilijos Visockienės minimalistinių karpinių meno albumą “Popieriaus karpinių ir spalvų pasikalbėjimai”.

Menininkę pristato VDU MA Lyginamųjų kultūros studijų studentė Jolanta Kahveci.

Kiekviena popieriaus skiautė talentingo karpytojo rankose virsta šedevru, kuriame įkūnyti paties kūrėjo ekspresijų viražai. Šios ekspresijos tarsi kvietimas dialogui, kuriame susitinka ne tik menininko individualumo potekstės ir pasaulio matymo aprėpties laukas, bet ir stebėjoto, to kuris savo individualia pajauta imsis skaityti perteikiamas karpinių vaizduotes.

Su menininkės Vilijos Visockienės karpybos darbais susipažinau visai netikėtai. Dėmesį pritraukė kitoniškumas. Jos darbuose esti subtilios komunikacijos, šilto vaikiškumo, jautraus primityvumo. Karpiniuose vyrauja tarsi kūrybinis chaotiškumas, tačiau jis stilingas, šiuolaikiškas, subtilus ir netikėtas. Netikėtas tuo, kad kiekviename karpinyje galima atrasti daug mažų siužetų ir kiekvieną jų lyg dėlionę bandytumei sudėti į vieną mažą istoriją. Kiekvieną karpinį lydintys minčių proveržiai tarsi ir užbaigia tą mažą, iš popieriaus skiautės išaugintą istoriją. O čia jau kaip ir Vilija sako, kad kiekvienas žiūrintis į tuos karpinius pamato ir tai, ką pats įdeda iš savo asmeninės patirties.

Vilijos Visockienės karpiniuose galima įžvelgti liaudies kūrybos bruožų, kurie pasireiškia per mitologinius simbolius, tautinius motyvus, gamtos elementus, daug stilizuotų žmonių siluetų, linijų ir formų. Temos menininkės karpiniuose universalios ir kaip ji pati sako  – tai meilė, vienatvė, liūdesys, švelnumas, atjauta. O įkvėpti gali, pasak jos eilėraščio ar dainos eilutė, perskaityta įdomi knyga, ypač mitologine tematika, patirtys gamtoje, kurioje menininkė daug laiko praleidžia su fotoaparatu.

“Labai mėgstu poeziją ir pati kažkiek ją rašau, tad visos mano idėjos, mintys iš ten…“,- sako Vilija.

Menininkės darbus galima priskirti stilizuotam karpinių menui. Jos darbai išsiskiria popieriaus pasirinkimu – dažnai naudoja netradicinį, o raštuotą, turintį ypatingą faktūrą popierių, pvz. tapetus ar ypatingai ploną – dovanų popierių. Nors Vilijos karpinių kolekcijoje yra ir tradicinių smulkių, liaudiško stiliaus darbų, kūrėja pastaruoju metu praktiškai jų nebekarpo. Kaip ji sako, kad nors ir gražu, bet širdis linksta prie minimalizmo.

Daugiau apie autorę ir jos darbus:

https://www.facebook.com/vilija.visockiene

Menininkės biografija:

https://www.dusetukultura.lt/vilija-visockiene/

Parodą ir tekstus parengė VDU magistrantė Jolanta Kahveci