Paroda „Prano Mašioto gyvenimo kelias“, skirta rašytojo, pedagogo, aušrininko, varpininko 160-osioms gimimo metinėms.

Pranas Mašiotas gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkų kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio (buvusi Šakių apskritis, šiuo metu Vilkaviškio rajonas). Apie savo šiemą ir namus rašė: „Mano mama ir tėvelis buvo geriausi, gyvenamieji namai smagiausi, sodas mieliausias“.

Pirmąją mokyklą Pranas baigė Kudirkos Naumiestyje, vėliau mokėsi Marijampolės berniukų gimnazijoje, studijavo Maskvos unversiteto Matematikos ir fizikos fakultete. Po studijų į gimtąjį kraštą grįžti negalėjo, tad trumpai dirbo Lomžoje (Lenkija), o nuo 1889 m. iki 1915 m. – Rygoje. Kurį laiką Rygos vokiečių realinėje gimnazijoje dirbo matematikos mokytoju, o 1913-1915 m. dar ir Rygos mergaičių gimnazijos direktoriumi. Čia vedė Mariją Jasienskytę, kartu susilaukė dukros Marijos, sūnų Jono ir Donato.

Mokydamasis Maskvoje parašė pirmas publikacijas į spaudą. 1885 m. „Aušroje“ išspausdinti jo straipsniai Prano Ašakaičio slapyvardžiu. Vėliau jis rašė įvairiuose spaudos leidiniuose. Rygoje pradėjo rašyti vaikams. Jo pirmoji knyga „Pasikalbėjimai apie dangų ir žemę“ versta, išleista 1894 m. Amerikoje. Originalios knygelės „Mano dovanėlė“ ir „Kiškiai“ pasirodė 1913 m.

Po spaudos atgavimo Jonas Jablonskis paprašė P. Mašioto griebtis rašyti lietuviškus matematikos vadovėlius. Tai buvo lietuviškų tiksliųjų mokslų vadovėlių mokyklai pradžia.

Prasidėjus karui, P. Mašiotas pasitraukė į Varonežą, dirbo lietuvių mergaičių ir berniukų gimnazijų direktoriumi. Rūpinosi Lietuvos mokyklų ateitimi, todėl įsteigė papildomą VIII gimnazijos klasę, turėjusią savo atskirą programą. Šioje klasėje studijavo 41 būsimas lietuvių kalbos mokytojas.

1919 m. P. Mašiotas persikėlė gyventi į Kauną. Buvo Aukštesniojo mokslo departamento direktoriumi, vėliau ir švietimo ministro pavaduotoju. 1923 m. buvo paskirtas kuriamos lietuvių gimnazijos direktoriumi Klaipėdoje. Būdamas 66 metų amžiaus paliko darbus, grįžo į Kauną ir atsidėjo kūrybai, vertimams.

Pranas Mašiotas apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino II ir I laipsnio ordinais. Liko „apie 15 vadovėlių, verstinių veikalų vaikams – 70, ir orginalių – per 30“ („Trimitas“ 1938 m. J. Vaidelys). Spaudoje paskelbė apie 200 įvairių publikacijų.

1940 m. rugsėjo 16 d. įvyko valstybinės laidotuvės, tarsi atsiprašymas, pripažinimas ar pasiteisinimas.

Bendradarbiaudama su Maironio lietuvių literatūros muziejumi

parodą parengė Zanavykų muziejaus

vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Mozūraitienė