Nuo 2026 m. birželio 10 d. Zanavykų muziejuje veikia Maironio lietuvių literatūros muziejaus parengta paroda „Sename dvare. Literatūros klasikės (XIX a. pab.–XX a. pr.)“, skirta iškiliausioms lietuvių literatūros kūrėjoms – Lazdynų Pelėdai, Šatrijos Raganai, Žemaitei ir Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. 

Dvaras – tai ne tik veidrodžiai, sienų šilkas ir trapus porcelianas. Tai vertybės, šviesa ir moralinė atsakomybė už save bei kitus. Atgavus lietuvišką spaudą, ima sklisti lietuvybės idėjos, formuojasi naujos literatūros formos, o šalia kuriančių vyrų vis ryškiau matoma išsilavinusių, rašančių moterų karta. Iš kur ir kaip jos ateina?

Senosios tradicinės lietuvių šeimos dukrų mokymas dažniausiai prasidėdavo ir baigdavosi namuose, todėl jų galimybės mokytis buvo labai ribotos. Tačiau XIX amžiuje situacija pamažu keitėsi. Užsienio kalbomis pradėjo rašyti aristokratės – grafienės Ona Radvilaitė-Mostovska, Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Giufė, kūrusios istorinę ir gotikinę prozą bei memuarus, o grafaitė Gabrielė Giunterytė-Puzinienė tapo pirmąja moterimi poete. Vėliau į literatūros pasaulį įsiliejo ir lietuviškai rašančios bajoraitės. Nenutautėję Lietuvos bajorai leido savo dukteris į mokslus, o šios ne tik mokėsi, bet ir švietė kitus, kūrė bei vadovavo labdaros organizacijoms, platino draudžiamą spaudą ir pačios kūrė.

Nors moterų išėjimas iš namų erdvės ne visuomet buvo palankiai sutinkamas, vis daugiau jų tapo inteligentėmis, visuomenininkėmis ir kūrėjomis. Jas vienijo bendrystės, atjautos ir rūpesčio kitais jausmas. Jos negailėjo savęs, nebijojo rizikuoti, o būti rašytoja tuo metu reiškė tapti aktyvia visuomenės dalyve ir sąmoninga lietuve.

Moterys ėmė rašyti ir tapo matomos. Jos siekė ne tik padėti lietuvių tautai, bet ir pačios išsivaduoti iš joms nulemto socialinio statuso. Jų gyvenimo keliai buvo labai skirtingi: bemokslė, po kaimo purvą braidanti sodietė Žemaitė, jautrios ir dvasingos dvaro panelės Lazdynų Pelėda bei Šatrijos Ragana, visuomeninei veiklai atsidavusi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Tačiau visa tai – tik stereotipai, kuriuos padeda sugriauti artimesnė pažintis su jų gyvenimu, kūryba ir idėjomis.

Paroda „Literatūros klasikės (XIX a. pab. – XX a. pr.)“ kviečia pažinti šias išskirtines moteris, jų kūrybinį kelią, indėlį į lietuvių literatūrą, kultūrą ir visuomenės raidą. Tai pasakojimas apie drąsą kurti, siekti žinių, laužyti nusistovėjusias normas ir tapti matomomis savo laikmečio bei ateities Lietuvoje.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus informacija

Paroda Zanavykų muziejuje veiks iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.