Valentino Antanavičiaus tapybos darbų ir asambliažų paroda

Share this post


Valentino Antanavičiaus tapybos darbų ir asambliažų paroda

Ši paroda skirta Valentino Antanavičiaus 90-osios gimimo metinėms. Gimimo diena – tai šventė, tačiau kartu ir proga sustoti, prisiminti, grįžti prie ištakų. Kaip yra sakęs pats menininkas, „dažnu atveju kūrėjo kryptį ir stilių nulemia vaikystės ir jaunystės išgyvenimai, įspūdžiai“, todėl ši paroda rengiama jo gimtajame krašte ir kviečia lankytojus į asmenišką susitikimą su kūrėju – per jo darbus, prisiminimus, ironiją ir žaismę. 

Ekspozicijoje pristatomi skirtingų laikotarpių tapybos darbai ir asambliažai iš Valentino Antanavičiaus šeimos kolekcijos bei Šakių kultūros centro Lukšių padalinio. Greta kūrinių pateikiamos ir užuominos į gyvenimo aplinkybes, sutiktus žmones ir patirtis, kurios vienaip ar kitaip susijusios su kūryba. Kai kurios sąsajos akivaizdžios, kitos – tik numanomos ar net atsitiktinės. Jos paliekamos kaip kvietimas mąstyti, interpretuoti ir susikurti savo santykį su eksponuojamais darbais.

Svarbi parodos dalis – žaidimo elementas, lydėjęs menininką visą gyvenimą. Lankytojai kviečiami ne tik stebėti, bet ir dalyvauti: kurti savo asambliažus naudojant autentiškus dirbtuvės rekvizitus, rašyti atvirukus, dalintis įspūdžiais ar pasiimti kūrinio atvaizdą ir tęsti dialogą už parodos ribų. Jauki ir šiek tiek paslaptinga Amatininkų namo palėpės erdvė sustiprina šį patyrimą – ji primena vaikystę, kurioje, pasak menininko, ir gimsta polinkis į meną.

Ši paroda – ne pabaiga ir ne apibendrinimas. Tai gyvas atminimo ženklas ir kvietimas susitikti su menu, kuris išlieka aktualus – klausia, provokuoja ir kviečia žaisti.

Apie menininką

Valentinas Antanavičius gimė 1936 m. gegužės 2 d. Kušliškių kaime, Sintautų valsčiuje (dab. Šakių r.), ūkininkų Prano ir Kunigundos Antanavičių šeimoje. Anksti netekęs tėvo, Antrojo pasaulinio karo pradžioje su šeima pasitraukė į Vokietiją, o vėliau grįžo į Lietuvą. Netrukus būsimasis menininkas susirgo kaulų tuberkulioze ir 1946–1950 m. gydėsi Kaune. Tuo metu jo šeima buvo ištremta į Sibirą, todėl nuo 1950 m. jis augo su tėvo broliu ir senele Kaune, kur pradėjo mokslus ir lankė Kauno dailės mokyklą.

1956–1962 m. Antanavičius studijavo Lietuvos valstybiniame dailės institute. Nuo 1962 m. dalyvavo parodose, o 1964 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Ankstyvoji jo kūryba neretai susidurdavo su ideologine cenzūra – politinių ir socialinių metaforų kupini darbai sovietmečiu retai patekdavo į oficialias ekspozicijas. Dėl to menininkas lygiagrečiai kūrė portretus, estampą, ekslibrisus, taip pat scenovaizdžius ir kostiumus teatro spektakliams.

Antanavičius dirbo įvairiose srityse – tapyboje, asambliaže, grafikoje ir scenografijoje. Jis laikomas vienu iš asambliažo pradininkų Lietuvoje ir ryškiausių šios technikos kūrėjų. Savo darbuose naudojo rastus daiktus, buities objektus, senas medžiagas, suteikdamas jiems naujas, simbolines prasmes. Jo kūryboje susipina ekspresionizmo, dadaizmo, siurrealizmo ir lietuviško etnografinio meno bruožai, o teatrališka ikonografija ir deformuotos figūros perteikia kritišką, neretai sarkastišką santykį su totalitarine tikrove. Po 1990-ųjų menininko kūrybinis laukas išsiplėtė – atsirado krikščioniškos ir literatūrinės temos.

Greta kūrybos Antanavičius aktyviai dirbo pedagoginį darbą: 1961–1999 m. dėstė M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, o 1989–2008 m. – Vilniaus dailės akademijoje, kur 1995 m. jam suteiktas docento vardas. Menininkas sukūrė šeimą, užaugino tris vaikus, sulaukė septynių anūkų. Per gyvenimą jis apkeliavo daugiau nei 20 Europos, Azijos ir Afrikos šalių, tiesiogiai susipažino su Vakarų Europos ir pasaulio dailės paveldu.

Antanavičius surengė daugiau nei 20 personalinių parodų, jo kūrinių yra įsigiję privatūs kolekcininkai, taip pat Lietuvos, Lenkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų muziejai bei galerijos. 1992 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2006 m. įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, o 2021 m. suteiktas Šakių garbės piliečio vardas.

Ši paroda kviečia ne tik pažinti Valentino Antanavičiaus kūrybą, bet ir patirti ją kaip gyvą, atvirą ir nuolat besikeičiantį dialogą tarp menininko ir žiūrovo. Tapybos ir asambliažų paroda Zanavykų muziejaus amatininkų name bus eksponuojama iki 2026 m. gegužės 31 d. Maloniai kviečiame apžiūrėti!

 

Skip to content ?>