Etnografinė paroda “Šviestuvo kelias”

Share this post


Etnografinė paroda “Šviestuvo kelias”

Nuo 2023 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. sausio 1 d. Zanavykų muziejuje eksponuojama etnografinė paroda “Šviestuvo kelias”. Parodoje eksponuojamos XIX a. pab.–XX a. pr. apšvietimo priemonės: žvakės, spingsulės, žibintai, primusinės, žibalinės lempos iš Zanavykų muziejaus rinkinių.

Prieš atsirandant apšvietimui, ūkinę veiklą žmonės galėjo vystyti tik šviesiu paros metu. Žiemos sezonu diena, vos tik spėjusi prabrėkšti, tuoj baigdavosi. Tad tamsą įveikti padėjo žmogaus sukurtas apšvietimas. Patalpų apšvietimui naudoti riebaliniai šviestuvai, balanos, žvakės.

Zanavykai naudojo „daržovinius šviestuvus“ – į išskaptuotus runkelius, gručkas, burokus pildavo lajų, taukus arba aliejų ir įdėdavo dagtį. Iš lajaus (avių taukų) gamino mirkytines ir lietines žvakes, kurios buvo žymiai pigesnės. Vaškines žvakes naudojo tik ypatingomis progomis: prie mirusiojo, bažnyčioje, ir kai kurių šventinių apeigų metu.

Riebaliniai šviestuvai Zanavykijoje vyravo kartu su balanomis ir žvakėmis. Balana, plona sausos pušies arba batpušės 0,7–1 m ilgio skala, kuria buvo žibinama trimis būdais: įkišama į sienos plyšį, laikoma rankoje arba naudojant žibinčių – „berniuką“. Balanos naudojimas zanavykų krašte pradėjo nykti XIX a. pabaigoje, bet vėl pradėtas naudoti per pirmąjį pasaulinį karą, kai nebuvo žibalo. Ūkinių pastatų apšvietimui iki XIX a. antrosios pusės buvo naudojami mediniai žibintai – likternos, kuriuos gamindavo vietiniai meistrai, jų viduje būdavo lajinė žvakė.

Pasak istoriko Leono Mulevičiaus, „Lietuvoje XIX a. aštunto dešimtmečio pradžioje valstiečiai apšvietimui jau vartojo ir žibalą. Apšvietimas žibalu kaime paplito XX a. pradžioje“. Atsiradus žibalui, žmonės pradėjo naudoti spingsules – žibalines lemputes be stiklo, vėliau pradeda plisti fabrikinės gamybos apvalūs metaliniai žibaliniai žibintai, žibalinės lempos su stiklais. Zanavykijoje išplito trijų rūšių lempos: pakabinamos prie lubų, ant sienos bei pastatomos. Kai kurie turtingesni ūkininkai naudojo tobulesnes – primusines lempas. Jas labai pamėgo amatininkai. Pirmojo pasaulinio karo metais valstiečiai iš vokiečių karių įsigydavo karbidinių lempų, kurios buvo pavojingos, nes kartais sprogdavo. Tuo laikotarpiu, sumažėjus žibalo tiekimui, vėl pradėtos naudoti balanos, riebaliniai šviestuvai. Pasibaigus karui, žibalas grįžo į rinką, su juo ir naujos žibalinių lempų mados. Zanavykai labiausiai mėgo pastatomas, labai puošnias žibalines lempas su spalvotais stiklais. Muziejininko Vingaudo Baltrušaičio teigimu, „daugelio zanavykų stubose buvo galima rasti keturias – penkias žibalines lempas ir tris žibintus, nors žibino iki dviejų lempų ir vieno žibinto“. Atsiradus elektrai ir didėjant jos prieinamumui, sumažėjo žibalinių lempų poreikis, dėl to jos palaipsniui nebebuvo naudojamos.

Parengė muziejininkė Sandra Pavalkė

Skip to content ?>